remžti

rémžti, -ia, -ė šnek. 1. tr. DŽ¹ pjauti, kirsti: Vyrai pagiryje medžius rémžia Šk. Kirtikai remžia rugius rš. Tu sau vienas rémži šieną, ir gana Skr. 2. tr. skusti, lupti: Ana boba ot smarkiai roputes rémžia! Skr. Tiek gausi bulvių skust, kad išsišiepęs turėsi rémžti Žvr. 3. tr. brazduoti: Aš turiu bulves rémžti Skr. 4. tr. DŽ smarkiai kasyti, draskyti: Nagais kaso kūną, iš papratimo remžia krūtinę rš. | refl.: Rémžiasi, rémžiasi, turbūt niežų turi Vlk. Miškinis užkiša ranką giliai užantin ir remžiasi, sakytum suskio apniktas rš. 5. tr. Erž smarkiai kasti: Ka rémžia, tai rémžia [bulves] Jrb. 6. intr. Ar, DŽ¹ smarkiai eiti, skubėti: Kur dabar pats taip rémži? Sėsk – užsirūkysim Šmk. Žinai ką, rémžiam į Kalnujus Kln. 7. tr. daužyti, trenkti: Ką dūdą beputi, verčiau rémžk būgną Vdžg. 8. intr. mušti: Tu gausi rémžti, t. y. mušti J. Rémšiu kaip čigonas savo vaikui Čk. Nepykyk, iškart rémšiu į snukį! Snt. 9. refl. grumtis, kovoti: Bado prispirtas gelbėjo romėnams remžtiesi su vandalais J.Šliūp. 10. refl. DŽ bartis, ginčytis: Žodis po žodžio ir rémžiasi Gs. 11. refl. ketinti, ruoštis: Remžiasi nusiųsti knygynui egzempliorių savų veikalų J.Šliūp. 12. tr. gausiai pirkti: Šiandie buvo suknių, kad rémžė dvi bobos Snt. \ remžti; apsiremžti; nuremžti; suremžti; užremžti